Maistas kaip vaistas

Mama

Vaikas

Šeima

Santykiai

Gyvenimas mums suteikia begalę pasirinkimų. Vienas iš jų, kai kalbame apie mitybą. Daugelį maisto produktų pasirenkame be reikalo, o tų kurių turėtume valgyti – vengiame. Kitaip tariant, mes pamirštame, kad maisto produktuose yra gydomųjų elementų.
Maistas yra vaistas, nes jis suteikia energijos augimui ir vystymuisi. Gimimo metu svarbiausias maistines medžiagas gauname iš mamų. Taigi, kai kurie iš mūsų gimsta sveiki,o kai kuriems ne taip pasiseka.
Hipokratas, laikomas Vakarų medicinos tėvu, yra pasakęs – „mityba yra sveikatos
esmė. Tegul maistas būna jūsų vaistas“. Pati gamta duoda mums maisto, turinčio sveikatai ir gyvybingumui reikalingų savybių, kurios leidžia nugalėti ligas bei užtikrina gerą sveikatą. Dabar žinome, kad mažiau nei 15 proc. šiuolaikinių negalavimų ir sutrikimų yra genetinės kilmės. Pirminės vakarietiškų ligų priežastys slypi mitybos įpročiuose, priklauso nuo gyvenimo būdo. Rafinuoti maisto produktai neabejotinai yra pagrindiniai vakarietiškų sveikatos problemų bei prastos sveikatos kaltininkai. Jie nesuteikia atstatomųjų galių, kurias kadaise gaudavome iš nerafinuoto, gryno maisto. Pavyzdžiui, perdirbant viso grūdo javų miltus į baltus aukščiausios rūšies miltus, iš jų pašalinama 80 proc. visų mineralų, 90 proc. visų vitaminų ir beveik visos skaidulos.
Lygiai taip pat, dezodoruojant ir rafinuojant aliejų, iš jų dingsta daug svarbių maistingų medžiagų, susidaro nenatūralūs junginiai. Balta duona, balti ryžiai, baltas cukrus, balti makaronai, rafinuotas ir dezodoruotas aliejus perdirbimo metu tarsi pakeičiami į „tuščias“ kalorijas. Iki XX-ojo amžiaus pradžios sveikas maistas tapo viso gydymo kertiniu akmeniu.
Žolelės iš įvairių augalų turi skirtingą terapinę vertę. Daugelis bendrųjų žolelių kaip cinamonas, česnakas ir imbieras, buvo naudojami kaip medicininės priemonės tūkstančius metų. Apskritai, žolelės gali išgydyti daug bendrų negalavimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, cholesterolis, aukštas kraujo spaudimas.
Dukart tapęs Nobelio premijos laureatas Linus Pauling pasakė: „Pilnavertė mityba – tai ateities medicina“.

Miegas

Auklėjimas

Perėjimas nuo toksiško maisto prie sveikesnės mitybos

Epigenetikos mokslas aiškina, kad mūsų gyvenimo būdas lemia bendrą sveikatą ir rizikos veiksnius į tam tikras ligas. Iš tiesų, tyrimai parodė, kad daugiau nei 98% visų lėtinių ligų (vėžio, diabeto, nutukimo, širdies ligos, depresija, nerimo sutrikimai, dauginimosi, virškinimo sutrikimai, ir t.t) priežastis yra aplinkos veiksniai, o ne genetika. Tai reiškia, kad mūsų mityba, judėjimas, mąstysena lemia sveikatos būklę.
Nuo mažų dienų svarbu vaikus pratinti prie tinkamos mitybos. ...

Skaityti toliau